Office Language Recommendations

View resource name in all available languages

Kanceliarinės kalbos patarimai

Office language is the language of the office and documents that are written there. It is used for writing administrative and in-house documents, different regulative and other letters of governmental bodies. The term “administrative language” is used in much the same sense, however, in addition to office language, it also covers the spoken language of this domain and, to some extent, the written and spoken language of law.
The book Kanceliarinės kalbos patarimai (Recommendations for Office Language) is designed for anyone writing all kinds of documents, teaching others or learning how to write them, from employees of governmental and municipal institutions to college professors, teachers, students and schoolchildren.
This publication is written so as to enable the reader both to find the necessary facts, and to understand them. Things that are appropriate and practical are presented first, usually followed by cases that are not fit to use. Instead of just giving the reader a list of common mistakes, an effort is made to come up with a recommendation of what is appropriate and what is not in office language, and what should not be changed unnecessarily.

View resource description in all available languages

Kanceliarinė kalba – tai kanceliarijos (lietuviškai sakant – raštinės) ir čia rengiamų dokumentų kalba. Ja rašomi valdžios įstaigų administraciniai ir tarnybiniai dokumentai, įvairūs tvarkomieji ir šiaip reikalų raštai. Panašia reikšme vartojamas ir junginys administracinė kalba, bet jis, be kanceliarinių raštų kalbos, apima ir šnekamąją tos srities, iš dalies ir teisės rašomąją bei šnekamąją kalbą.

„Kanceliarinės kalbos patarimai“ skiriami visiems, kas rašo įvairius dokumentus, moko kitus arba patys mokosi juos rašyti: valstybės ir savivaldybių institucijų darbuotojams, dėstytojams, mokytojams, studentams ir moksleiviams.

Leidinys taip sudarytas, kad skaitytojas ne tik rastų reikiamus faktus, bet ir suprastų juos. Pirmiausia keliama, kas tinkama ir vartotina, o nevartotini dalykai ir atvejai paprastai minimi po teiktinųjų variantų Stengiamasi ne klaidas vardinti, o patarti, kas kanceliarinei kalbai tinka, kas negerai, o ko nereikėtų be reikalo keisti.

You don’t have the permission to edit this resource.
People who looked at this resource also viewed the following: